Būdami anemiški, prarasite svorį. Robert rowland smith pusryciai su sokratu by Hack Yourself - Issuu

Pirmasis iš jų, Richardas Vine as, nuo pat pradžios karštai palaikė mano sumanymą, paskui padėjo vertingais patarimais ir pasiūlė pavadinimą vėliau aptikau taip pat pavadintą Konstantino Kavafio eilėraštį.

Visi drauge jie yra tiesiog svajonių komanda. Pagaliau reiškiu meilę ir dėkingumą savo dukterims: Zoė, Esther ir Eden. Vis dėlto tokia pusryčių draugija pasirodytų puiki būtent dėl jį pražudžiusio smalsumo.

Visas pasakojimas

Jis buvo nutildytas, nes per daug klausinėjo, erzindamas pernelyg daug žmonių. Jo protas, linkęs tyrinėti, nuolat nepatenkintas, išradingas, skatino jį abejoti vis­ kuo, nuo įstatymų paskirties iki erotinės meilės prigimties, nenuostabu, kad būdami anemiški jo mokinys Platonas jį apibūdino kaip įkyrų vabzdį. Jei iš tiesų prisėstumėte su juo prie kapuci­ no kavos puodelio ir ragelių, jis, ko gero, imtų klausinėti, kodėl gyvenate būtent taip, kaip gyvenate, ko jūs vertas kaip asmuo.

Šitoks bendravimo stilius jums, kaip ir jį nužudžiusiai valstybei, gali pasirodyti užgaulus; vis dėlto, jei patikėsite jo nekaltumu, gausite progą leistis į išskirtinę proto kelionę.

tekstai.lt

Galbūt būdami anemiški išaiškin­ tų, kodėl taip glaudžiai susiję genialumas ir beprotybė arba kaip visata sukurta iš sielos; kalbėdamas asmeniškesnėmis temomis galbūt išdėstytų priežastis, kodėl būti geram riebalų deginimas Mancom nei būti laimingam. Sokrato apologija, 38a: Platonas, Sokrato apologija.

Kritonas, iš graikų kalbos vertė Antanas Smetona, Vilnius: Aidai,p. Panašiai atsitiktų, jei dalytumėtės pusryčių bandelę su Hegeliu ar daužtumėte kiaušinį su Būdami anemiški. Būdami anemiški filosofai andai yra kankinamai ginčijęsi apie tai, kiek angelų gali tilpti ant smeigtuko galvutės, apie būtybės ir Būties skirtumus, vis dėl­ to filosofijai rūpi ne prigalvoti mįslių ygd svorio metimas, o padėti mums pasiekti išmintį.

Protui pakanka abstrakčių argumentų, o išmintis yra praktinis mokslas, ieškantis greitų sprendimų kasdienio gyvenimo sunkumuose. Šiuo prarasite svorį filosofija linkusi pripa­ žinti, kad gyvenimas nėra vienareikšmis; kiek palikti arbatpi­ nigių padavėjui, patiekusiam skrebučių ir bandelių, Sokratui rūpės ne mažiau nei klausimas, ar yra Dievas.

Knygoje stengiamasi eiti pramintu taku: atskleidžiama, kaip istorijos didžiosios idėjos - beje, ne tik filosofijos, bet ir psichologijos, sociologijos bei politikos sričių - yra susijusios su jūsų gyvenimu ir kaip galima giliau apie jas susimąstyti.

Tie­ są sakant, ši tema nuodugniai prarasite svorį daugelyje veikalų: kaip elgtis etiškai, už kokią politinę partiją derėtų balsuoti ir taip toliau. Skirtumas ne tik tas, kad jos parašytos vartojant specialią terminologiją, bet ir tas, kad didžiąsias idėjas jose stengiamasi pakylėti aukščiau, užuot grindus jomis kasdienę patirtį, - o šios knygos tikslas būtent toks.

20_zingsniu.pdf

Taigi tolesni pusla­ piai prikelia įvairius genijus, kurie jus lydės, kol būsite panirę į savo reikalus. Sporto salėje šalimais bėga socialinės istori­ jos tyrėjas Michelis Foucault, aiškindamas, kad jūsų mankš­ tos pratimai yra valstybės valdymo forma.

Kai dirbate, Karlas Mantas jums kužda į ausį, kaip liau­ tis vergauti uždarbiui. Susitinkate Machiavelli, ir šis jums pata­ prarasite svorį, kaip surengti vykusį vakarėlį. Iš Carlo Schmitto išgirstate, ką gera gali duoti peštynės su gyvenimo draugu.

O Buda paaiš­ prarasite svorį, kaip neužmigti vonioje. Jeigu jais pasiremsite mąstydami apie savo rytmečio ritualą ar apie tai, ką žiūrite per televiziją, pasisemsite įdomių dalykų. Jų mintys gali provokuoti, atrodyti keistos, būdami anemiški jos visada susijusios su jūsų dienos įpročiais. Žinoma, nebūtinai ta diena turi atitikti čia pateikiamą m o­ delį. Ne kiekvienam reikia sekso prarasite svorį, o su tėvais pietau­ jate gal tik sykį per metus - ir galbūt visa laimė. Tačiau dažną iš čia aprašomų patirčių turėtumėte atpažinti, be to, gausite progą jas permąstyti iš naujo.

Be kai kurių mano paties minčių, rasite nuorodų į muziką, dailę, kiną, literatūrą ir netgi garsųjį japonų eksperimentą su vandens būdami anemiški.

Jei gyvenimas be tyrinėjimo nevertas gyventi, tai kodėl nepatyrinėti jo tą pačią akimirką, užuot laukus paskaitos šia tema? Šiaip ar taip, kasdienis gyvenimas sudaro 99 procentus mūsų gyvenimų - jeigu gyvendami apie tai negalvojame, ap­ mąstymams daug laiko neliks.

O jeigu mąstome, tai turime ir galimybę įvertinti, kuo svarbūs iš pažiūros nereikšmingi da­ lykai, tokie kaip rengimasis ar ėjimas miegoti, ir išvysti juos kitoje šviesoje. Alive prasideda šio­ mis eilutėmis: Kasdien prabusdama stebiuosi saule, Stebiuos, kad prabundu! Marai dainuojant jos balsas banguoja, iš pradžių mieguis­ tas, paskui žvalėja, atspindėdamas pokytį nuo snaudulio iki sąmoningos būsenos. Daina patraukliai prarasite svorį vaikišką pra­ budimo akimirkos nuostabą, apstulbimą, kad pasaulis tebėra, kad žmogus vėl prabunda.

N et ir suaugusieji, busdami neiš­ simiegoję, pagiringi, šalia ne to mylimojo, akimirką, prieš užplūstant pagiežai ar nevilčiai, pajunta įstabią nuostabą, kad vėl prabudo ir tebėra gyvi.

Kas gi tai?

Dėl ko prabudimas mus vis dar stebina, nors pra­ bundame kiekvieną dieną? Ar būtent dėl to, kad iki tos akimir­ kos miegojome ir negalėjome numatyti, jog tuoj pat reikės kel­ tis? Tokiu atveju, tiesą sakant, prabudimas negali nekelti nuos­ tabos - juk dar prieš akimirką mes tikrai miegojome.

_Кэти.

Taigi, nors prabudimas galėtų būti labiausiai nuspėjamas mūsų gyvenimo įvykis, toks pat aiškus kaip saulėtekis rytais, vis dėlto niekada nepajuntame, kaip jis ateina.

Kad ir koks atrodytų kasdieniškas, prabudimas yra vienas iš esminių mūsų veiksmų.

Robert rowland smith pusryciai su sokratu by Hack Yourself - Issuu

Gal ir keisto­ kai nuskambės teiginys, kad egzistuoja prabudimo filosofija, tačiau, galima teigti, visa filosofija yra būtent apie tai. Tiesa, XIX a. Tad sveiki: jūs pabudote. Galbūt iš prigimties jūs ne vy­ turiai, bet jeigu jau prabudote, bent jau esate sąmoningi. Ar tikrai? Iš kur žinote, kad nemiegate? Iš kur žinote nesapnuo­ jantys, kad prabudote? Iš kur žinote, kad visa, kas jus supa, o ir jūs patys, nesate iliuzija, kokio nors piktavalio burtininko pokštas?

Be abejo, tai vienas iš pačių svarbiausių filosofinių klausi­ mų, o patį filosofiškiausią atsakymą į jį pateikė XVII būdami anemiški.

You are on page 1of Search inside document Ši knyga pristatoma visuomenei susipažinimo ir mokslo tikslais, griežtai draudžiama ją neteisėtai kopijuoti ar panaudoti komerciniais sumetimais. Knygos vertimą inicijavę ir jį atlikę asmenys neprisiima atsakomybės už teisingą neteisingą knygoje pateiktos informacijos panaudojimą. Ričardas Šulcė Richard Schulze 20 paprastų, lengvų ir veiksmingų žingsnių, padėsiančių susikurti naują ir sveiką gyvenimą Published by Natural Healing Publications P. All rights reserved. Kai žmonės iškraipo, klaidingai cituoja ar netgi sumenkina dr.

Kaip ir dauguma būdami anemiški losofų susidūręs su pasaulio keistumu Descartesas norėjo įro­ dyti kai kuriuos neabejotinus dalykus ir išdidžiai užsimojo fi­ losofiją apversti aukštyn kojom. Užuot pradėjęs nuo hipotezės ar keleto prielaidų, nuo pirminės priežasties ar mokslo dėsnio, jis apsisprendė pradėti nuo nieko ir nieko nelaikyti savaime suprantamu dalyku: abejodamas absoliučiai viskuo, būdami anemiški panašiai 18 PRABUNDAM Ei kaip nusikaltėlis laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta, - jis žiūrėjo, kur tai atves.

Transilvanijoje, Rumunijos vengrų šeimoje, kuri nuo persekiojimų pabėgo į Vengriją.

Taikydamas prarasite svorį skeptiko metodą, Descartesas netrikdomas suprato galintis abejoti viskuo, išskyrus tai, kad abejoja. Maža to: jeigu jau abejoja, jis turi ir mąstyti. Tada jis suvokė, kad mąstyti gali tik tas, kas egzistuoja, - kaipgi galima būtų apie ką nors mąstyti, jei nebūtų kam mąstyti?

Descartesas pamažu artėjo prie atradimo. Galiausiai jam, kaip dukart du, tapo aiš­ ku, kad jeigu galite mąstyti, vadinasi, turite būti.

Net jeigu ma­ note, kad jūsų nėra, jau vien tai, kad mąstote, reiškia, jog esate gyvas, nes mąstymas reiškia buvimą. Descartesas rado būties įrodymą. Štai kodėl prabudimas rytą yra toks filosofiškas veiksmas, tiesioginis susidūrimas su sąmone ir būtimi. Išties ironiška, kad tai darome taip nesąmoningai, juk prabusdami mes ne tik grįžtame į sąmoningą būseną, bet ir atgauname gebėjimą tai įrodyti.

Naktį tai nebuvo būdami anemiški jau aišku. Nors sapnavimas irgi yra savotiškas mąstymas, taigi teoriškai lyg ir dar vienas būdas įrodyti, jog esi, vis dėlto būta ištisų nakties tarpsnių, kai nei mąstėte, nei sapnavote, tad kyla keblus klausimas, ar tuo metu jūs egzistavote: jeigu mąstyti reiškia būti, ar esate tuo metu, kai nemąstote?

Prie šio klausimo dar grįšiu paskutiniame šios knygos skyriuje. Kol kas jūs žinote, kad esate bent jau dieną. Taigi, grąžindamas filosofiją tiesiai į jos atskaitos tašką, Descartes as gerokai šoktelėjo į priekį.

Rąžydamiesi rytą, kad ir kokie surūgę, jūs priimate neregimą, bet išskirtinį reiškinį savo sąmoningą būtį, savo įsisąmoninimą, kad esate. Dabar jūs prarasite svorį, esate sąmoningas ir egzistuojate - o kas toliau? Bet ar vien tai, kad esate budrus, jau savaime reiškia, kad jūsų proto gebėjimai veikia? Klausimas svarbus, nes galite būti sąmoningas ir sykiu prarasite svorį, - ne visada tas pats būti sąmoningam ir būti protingam.

Būtų šaunu rytais žinoti ne tik tai, kad esate, bet ir kad esate sveiko proto.

Tarkime, būdami anemiški iš patalų išnirdami į sąmoningą būseną galbūt abejodami savo būtimi, bet vis dėlto ją ir patvirtinda­ mi, - sužinote apie eismo srautą už savo lango; galbūt prie choro prisijungia pneumatinis grąžtas, o gal pro šalį važiuoja šiukšliavežė ir ramybę toliau drumsčia sudužusių stiklų džerš­ kėjimas. Keikdami triukšmą vėl rausiatės į pagalvę. Kojūgaly­ je prisėdęs Immanuelis Kantas, veiklos būdami anemiški pasiekęs metų praėjus po Descarteso, bemat imtų protestuoti - ir ne tik dėl savo garsiosios nemigos, kai visą naktį pradirbdavo su naktine kepuraite ir marškiniais.

Veikiausiai jis suabejotų, ar jūsų reakcija racionali.

Alien: Covenant - Official Trailer [HD] - 20th Century FOX

Stebėdamas jūsų pastangas susirangyti po antklode, Kan­ tas bandytų įrodyti: jūsų pojūtis bundant, jog eismas kelia triukšmą, tėra tik pojūtis. Jūsų sprendimas nebūtinai racio­ nalus, jūsų protas būdami anemiški dar miega. Juk kaip galite būti tikri, kad jūsų girdimas triukšmas iš tiesų yra triukšmas, o ne jūsų irzlumo atspindys? Galite įsivaizduoti, kad visi jūsų gatvėje gyvenantys žm o­ nės kartu su jumis keiksnoja, tačiau net jeigu apklaustumėte visus kaimynus ir jie pritartų, kad rytinis eismas jūsų gatvėje iš tiesų baisiai erzina, Kantui to nepakaktų.

Much more than documents.

Jis reikalautų pateik­ ti ne dalinės - empirinės ar demokratinės - tiesos versiją, bet patvaresnio vaikams svorio metimas - grynojo proto, vėlgi esančio aukščiau, anapus ir pirmiau bet kokių tikrovės aiškinimų, individualių ar kolektyvinių. O jeigu Kantas dėl to jums pasirodys atitrū­ kęs nuo tikrovės, dogmatiškas ar pernelyg griežtas, turėtumė­ te prisiminti kai kurias sektas, kai proc.

Visuotinis įsitikinimas nėra tolygus visuotinei tiesai, ir Kantas buvo linkęs atsigręžti į Koperniką, lenkų eruditą, m. Iki tol visi ligi vieno tikėjo, kad Žemė yra visatos centras, ir visi ligi vieno klydo. Aišku, kad, net nekalbant apie daugelį kitų su lova susijusių dalykų, - pavyzdžiui, gimimą, mirtį prarasite svorį santuokos aktą, - lova yra prabudimo filosofijų kovos laukas.

Net jeigu ji iš tiesų prarasite svorį remia mintį, kad jūs egzistuojate, negalima jai užkrauti savo jutimų naštos; išvaduodamas jus nuo nemažos abejonių naš­ tos Descartes asprabudimas vietoje jų išsyk kelia užduotį įrodyti, kad tai, ką pirmiausia pajuntate rytą, apskritai netu­ ri jokio pagrindo Kantas. Diena vos prasidėjo, o jums jau tenka užsiimti rimtokomis filosofinėmis pratybomis, ir vis dėlto, nors filosofija šiuos klausimus svarsto taip išsamiai, pra­ budimo idėją labiausiai pasvėrusi yra veikiausiai ne filosofija, o religija, ir būtent krikščionybė.

Tačiau šis santykis nėra vien metafora: būdami anemiški miegoti, tiesiogine prasme negali būti tikras, kad vėl prabusi.

Abu aspektai itin rūpi krikščionybei. Pasvarstykime: krikščionybė nieko nereikštų be Kristaus, o Kristus nieko nereikštų be prisikėlimo - jis kėlęsis iš kapo trečią dieną po savo mirties ant kryžiaus, prie menopauzės riebalų degintojas Romos kareivių buvo prikaltas. Drąsiai tariant, krikščionybė yra pra­ budimo religija. Tikima, jog mirtis, nors ir apgaubta paslapties skraiste, tiesiogine prasme tėra tik miegas, ir jeigu gyvensite apdairiai, paskui vėl prabusite rojuje.